This post is also available in: EN
Koks mokslo muziejaus ir techno-optimistinio mąstymo vaidmuo šiandieniniame viešajame diskurse? Istorinė muziejaus transformacija: nuo ankstyvųjų įdomybių kambarių iki išskirtinių XVII amžiaus studijų ir tyrinėjimo klubų, „gamtos katedromis“ vadinamų gamtos istorijos muziejų kolekcijų ir XX amžiaus pasaulinių parodų – lėmė ir registravo kintantį „mokslo“ suvokimą. Muziejai veikė kaip žinių kūrimo ir jų mainų mechanizmai. Kaip pasikeitė jų veikla šiuolaikinėje, įtinklintoje visuomenėje, kai besiplečiančios tyrimų laboratorijos greičiau nei bet kada iki šiol pateikia vis labiau specializuotų žinių, o informaciją žaibiskai platina ir paskirsto skaitmeninės technologijos? Koks mokslo vaidmuo šiandienos mokslo muziejuje ‑ „Bilbao efekto“ ir nacionalinių muziejinių interesų kontekste? Kokia humanistikos, kritinės estetinės praktikos ir visuomenės dalyvavimo rolė šiuolaikiniame mokslo muziejuje? Diskusija apie muziejų kaip žinių kūrimo vietą taip pat aprėpia „piliečių mokslą“, „meikerių“ ir „fab labų“ kultūras, įvairius „hakerių“ judėjimus.
– Marina Teresa Otero Verzier: Tirpstančios institucijos (Het Nieuwe institutas, Nyderlandai)
– Jodi Dean: Žvilgsnis iš šalies: gamtos istorijos muziejus (Hobart ir William Smith koledžas, JAV)
Moderatoriai: Rytis Zemkauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) ir Jūratė Tutlytė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)
Registravimosi instrukcija
Registracija privaloma, renginys nemokamas. Jeigu virš šio užrašo nėra Eventbrite bilieto, sekite nuorodą.
.